Negersiu midaus

Vyžom kojas aptempus
Eisiu ieškot
Laimės šilko siūlais austos
Kubilą vandens paėmus
Pagirdysiu vargšus
O po to atimsiu jų rūbus
Medum liežuvį pasitepus
Ponams nulaižysiu batus
Gal jie sušelps man litą ar du
Irštvą dūzgiančių širšių
Iškrapštysiu slapčia
Jos sugels mane mirtinai