Pirmadienio rytas

Atsibusti. Iš gilaus, sunkaus miego. Pamatyti šviesą gretimame kambaryje. Nublokšti šalin šiltą antklodę ir nervingai kojomis paliesti grindinį. Suprasti tiesą ir neverkti. Nepykti. Tik eiti, eiti, eiti. Daryti, kai nenori. Nedaryti, kai nori. Būti. Būti. Ir dar kartą būti.
Pirmadienio rytas, o gal gyvenimas.

Liūdni veidai

Sninga tyliai
Stebuklingais manais dangaus
Akys instinktyviai
Baidos šalto lietaus
Mėtų arbatos lašai
Nuo liežuvio nudžiūvę seniai
Apgaubė mane sakmės šviesios dukra
Pasaka tamsa
Veidą drasko
Aidas ledo kartaus
Kvapas liūdesio gaižaus
Juk nieko baisaus
Neišsakytų žodžių lavina
Mirė mano širdyje

Kątik gimusi

Krenta, krenta, krenta
Ji bijo, ji panikuoja
Kažkodėl sapnų nesapnuoja
Priešais virtusiems draugams nemojuoja
Tik mirties akimirką dainuoja.